Japonija toli - Japonija arti
KYOKUSHIN KARATE
Kyokushin karate įkūrėjas – pasaulinio garso legenda Masutacu Ojama. Jis labai sielojosi, kad tradicinis kovos menas praranda savo esmę, todėl ėmėsi kurti savo karate stilių, paremtą jėga ir ištverme. Po ilgų treniruočių kalnuose ir senovės išminčių knygų skaitymo, 1953 m. Japonijoje M.Ojama įkūrė savo karate mokyklą, pavadindamas savo stilių KYOKUSHINKAI, t.y. “Galutinis susijungimas su Tiesa”. Šio stiliaus tikslas – savo silpnybių, baimių ir kitų žemosios prigimties įpročių nugalėjimas, išgryninant tai, kas yra Tikra ir Amžina, kas žmogui leidžia vadintis žmogumi.
Karate mokykla ,,TOSHI“ – vienas naujausių klubų Lietuvoje, priklausantis Lietuvos kyokushin karate federacijai, vienijančiai per 30 klubų. Klubo prezidentas Darius Gudauskas – daugkartinis Europos čempionas ir pasaulio čempionato prizininkas. Karate mokykloje kovos dvasios ir žinių semiasi įvairaus amžiaus ir skirtingų profesijų žmonės. Jų tikslas – pažinti save ir kovos meną.
DŽIUDO
Džiudo imtynių kūrėjas yra japonas Džigoro Kano. Šis neaukšto ūgio, prakaulaus sudėjimo (ūgis 150cm, svoris 48kg) žmogus sukūrė savą imtynių mokyklą ir davė jai naują pavadinimą. Iš daugelio džiudžitsu, karatė ir kitų imtynių veiksmų jis atrinko pačius efektyviausius ir geriausius, atmetė pavojingus. Dž. Kano sukūrė savisaugos elementus bei metimų sistemą ir suteikė šiai imtynių rūšiai sportinį pobūdį, sudarė varžybų taisykles. Jis skyrė labai daug dėmesio sportininko moralinėms ir psichologinėms savybėms. Iš pradžių į šią Džigoro Kano mokyklą buvo žiūrima nepalankiai, bet kai geriausias Dž. Kano mokinys Širo Šastro oficialiose varžybose nugalėjo visus savo priešininkus, kovos metu naudojusius įvairius džiudžitsu ir karatė veiksmus, ši mokykla sulaukė pripažinimo.
Taigi iš džiudžitsu (samurajų savigynos sistemos) Japonijoje 1882m. atsirado džiudo.
KENDO
Kendo istorija siekia XII amžių, kai senosios Japonijos kariai savo pergales grindė trimis sąvokomis: garbė, ištikimybė, drąsa. Jie niekino bailumą, niekada neatsukdavo nugaros priešui ir nebėgdavo iš mūšio lauko.
XV a. Japonijoje nesiliovę karai, kasdienis darbas su ginklais bei technikos tobulinimas samurajus pavertė nenugalimais kariais. XVII amžiuje suvienijus Japoniją prasidėjo 260 metų trukęs šalies kultūros pakilimas. Tų laikų ramus gyvenimas sukūrė sąlygas kario kardo meną paversti savęs tobulinimo menu.
Kadangi treniruotis naudojant tikrą kardą buvo labai pavojinga, imta naudoti bambukinį treniruočių kardą – šinai. Norėdama užtikrinti visišką kovotojų saugumą kiekviena kendo mokykla kurdavo savitas taisykles bei tobulindavo apsaugos priemones – bogu.
Neatsiejama kendo dalis yra iaido - kovos su kardu ir menamu priešininku technika.
AIKIDO AIKIKAI
Aikido yra vienas gražiausių Japonijos kovos menų, kurį sukūrė meistras Morihėjus Uešiba. Aikido yra efektyvus savigynos būdas, kuris stengiasi puolimą priimti, o ne blokuoti jį. Aikido pagrindinė užduotis - susilieti su puolančiojo judesiu ir jį pratęsti, kontroliuojant bei nukreipiant atakos energiją. Aikido remiasi dvikovos ne egzistavimo filosofija, šiame kovos mene nėra varžybų. Dabar Aikido turi keletą krypčių, kurių pagrindinė – Aikido AIKIKAI, siekianti Aikido Įkūrėjo laikus. Dabar jai vadovauja Įkūrėjo anūkas Moriteru Uešiba.
Centrinė AIKIKAI fondo būstinė ir jo metodinis treniruočių centras vadinamas AIKIKAI HOMBU DOJO (Tokijas, Japonija).
Asociacijos SŪKURYS nariai pradėjo treniruotis 1994 m. Jos prezidentas ir vyriausiasis treneris yra Pranas Golovač – 3 Dan Aikido AIKIKAI meistras.
Asociacijoje SŪKURYS treniruotės organizuojamos atsižvelgiant į besitreniruojančiųjų amžių bei techninį pasirengimą.
